- išskalauti
- išskaláuti tr. NdŽ
1. SD416, R47,48, N, K, LL203, Š, Rtr, Ser, Kpč išplauti skalanduojant, teliūskuojant vandenį ar judinant vandenyje: Išskalauju stiklą R. Mieles iš bačkos išskaláuk Všk. Įpilk žvyro, avižų ir išskaláusi butelį švariai Skrb. Ar jau išskalavaĩ bliūdus? Lkš. Visokias medžio sūdas bus ižskalautas vandeniu Ch3Moz15,12. Išskalbei drabužius, tai išskalauk upėje Krsn. Baltinius reikia gerai išskaláut, kad muilo ir šarmo neliktų Mrj. Einame į Nemuną baltinius išskalauti Zp. ^ Duok alaus – pilvą išskalaus Pšl. | refl. Rtr: Tuoj aš tas savo tris stirnenas, kur man atliko vandeny neišsiskalavusios, nunešęs Viešpačiui Dievui ir atidaviau BsPII93.
2. DŽ, Brb, Snt, Gs, Mrj išskalbti, išmazgoti, išvelėti: Vaikeli, eik ir išskaláuk marškinius Pns. Būk gera, išskaláuk man baltus marškinius Užg. Nebuvo kam jo (našlaičio) nė papraustie, nė marškinėlių išskaláutie Aru11(Grv). Išskaláuk palukes Lp. | refl. Sut.
3. suvartoti skalbiant: Kiek muilo išskaláujat? Lz.
4. išplauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Dantis trindavo anglimi ir paskui gerai išskalaudavo burną rš(Kp). | refl. tr.: Išsiskaláuk sau burną (gerklę, nasrus) Š.
5. prk. priversti viduriuoti: Čia kokia žyvatinė, tai mus visus išskalavo Arm.
6. skalaujant išplukdyti, pašalinti. Jis tikėjosi rasti audros išskalautą, pritrenktą žuvį ar nugaišusį gyvulį P.Cvir. | prk.: Ašaros palengvina skausmą, išskalauja jį kaip smarkus upelis visokį brudą J.Marc.
◊ ausìs (šónus) išskaláuti sumušti, apdaužyti: Kam mušt? Išskaláuk ausìs ir paleisk Dkš. Palauk, išskaláusiu aš tau šónus! Krkn.\ skalauti; apskalauti; atskalauti; išskalauti; nuskalauti; paskalauti; perskalauti; praskalauti; priskalauti; suskalauti
Dictionary of the Lithuanian Language.